Ataskaita apie forumą “Tarptautiniai poliariniai metai 2007 – 2008 su mumis ir be mūsų ”

2007 m. rugsėjo mėn. 27 d.,Verduliai, Šiaulių rajonas , Lietuva

Š. m. rugsėjo 27 d. Verda Bell vizito namuose surengtas forumas tema „Tarptautiniai poliariniai metai 2007 – 2008 su mumis ir be mūsų“. Tokio forumo rengimo idėjai pritarė Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šiaulių apskritis, Šiaulių universitetas, Šiaulių apskrities televizija, , Baltijos televizija, MTV Lietuva, dienraščiai „Lietuvos žinios“, „Šiaulių kraštas“, „Šiaulių naujienos“, „Valstiečių laikraštis“, žurnalas „Kelionių magija“, Lietuvos geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Lietuvos radiacinės saugos centras, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, turizmo kompanijos „TOUR LAND“, „Keliauk!“, „Kelionių centras“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, akcinės bendrovės „Ingman ledai“, „Kodmeda“, „Lukoil Baltija“, „Rodiklis“. Forumas vyko pagal pridedamą programą, forumo atidaryme dalyvius pasveikino Šiaulių apskrities viršininkas bei Šiaulių miesto meras. Forume taip pat dalyvavo visuomeninių, verslo organizacijų atstovai, žiniasklaida. Forumo metu Šiaulių dailės mokyklos moksleiviai tapė kūrinius Poliarinių metų tematika. Forumui baigiantis nutapyti paveikslai buvo pateikti forumo dalyvių apžiūrai – įvertinimui.

Dėl poliarinių ledynų tirpimo ir globalinio atšilimo forume priimtas Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą J.E. Valdą Adamkų, Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės Tarybos (ECOSOC) pirmininką Dalių Čekuolį ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) Generalinio sekretoriaus patarėją Poliarinių metų klausimais Eduardą Sarukhanianą. Šis kreipimasis pridedamas.

Forumo dalyviai palankiai sutiko WMO Generalinio sekretoriaus specialaus patarėjo E. Sarukhaniano išsakytą mintį šio forumo organizatoriams apie galimą forumo antrąją dalį 2008-aisiais metais, organizuotiną pagal tarptautinę programą.
POLIARINIŲ LEDYNŲ TIRPIMO IR GLOBALINIO ATŠILIMO FAKTAS VERČIA SUNERIMTI…

KREIPIMASIS

2007-09-27 Verduliai, Šiaulių rajonas

Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĄ J.E. VALDĄ ADAMKŲ,

JUNGTINIŲ TAUTŲ EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS TARYBOS (ECOSOC) PIRMININKĄ DALIŲ ČEKUOLĮ,

PASAULINĖS METEOROLOGIJOS ORGANIZACIJOS (WMO) GENERALINIO SEKRETORIAUS PATARĖJĄ POLIARINIŲ METŲ KLAUSIMAIS EDUARDĄ SARUKHANIANĄ

Mes, forumo „Tarptautiniai poliariniai metai 2007–2008 su mumis ir be mūsų“, vykstančio VERDA BELL vizito namuose, dalyviai, didžiuojamės daugelio pasaulio šalių valstybinių, visuomeninių institucijų veikėjais, mokslininkais, nuo š.m. kovo mėnesio pradėjusiais kompleksinius tyrimus poliariniuose regionuose ne tik moksliniuose institutuose, laboratorijose, iš kosmoso, bet ir pačiose Žemės aukštosiose platumose. Tyrimuose dalyvauja daugiau nei 60 šalių, tarp jų galingiausių pasaulio valstybių mokslinio tyrimo institucijos, organizacijos. Tyrimams atlikti naudojami patys moderniausi instrumentai, naujausios informacinės technologijos, automatinės observatorijos, nuotolinės sistemos. Tikimasi, kad tyrimai padės gauti duomenis apie:

– dabartinę aplinkos būklę poliariniuose regionuose;

– su poliariniais regionais susietų atmosferinių procesų įtaką reiškiniams, turintiems stiprų poveikį oro sąlygoms (pavyzdžiui, greitai slenkančių audrų kilimui, evoliucijai, nuspėjimui);

– ozono sluoksnį ir ultrabanginę spinduliuotę besikeičiančio klimato sąlygomis;

– ledynų tirpimo įtaką globaliam atšilimui ir dėl kitų veiksnių vykstančio globalaus atšilimo poveikį poliariniams ledynams;

– tarpžemyninių teršalų buvimą poliarinėse platumose;

– Žemės (ašigalių) ir kosmoso erdvių sąveiką;

– magnetines audras;

– geomagnetinių ašigalių migraciją;

– kosminių spindulių ir korpuskuliarinių srautų nuo Saulės patekimą į poliarinę atmosferą.

Bus atsakyta į daugelį aktualių ir Lietuvos gyventojams klausimų.

Procesai, vykstantys poliariniuose regionuose, kai pradeda kisti pati ledo fizika (padidėjus plastiškumui Antarktidos ledai superaisbergų pavidalu pradeda slinkti į vandenyną), ir ypač tirpstantys Arkties ledynai kelia nerimą daugeliui pasaulio tautų. Kai kurios šalys jau dabar vykstančią dėl ledynų tirpimo ir kitų veiksnių klimato kaitą vertina kaip vieną didžiausių grėsmių ateities saugumui ir gerovei. Mūsų planeta – tai vienas didžiulis kūnas, kurio visi elementai tarpusavyje susiję tam tikrais energetiniais tinklais, palaikančiais atitinkamą harmoniją. Poliariniai regionai susiję su kitomis Žemės klimato sistemomis per Bendrąją atmosferos ir vandenynų cirkuliaciją.

Ledynų plotų mažėjimas aplink Šiaurės ašigalį (per paskutinius 25 metus sumažėjo apie 17%, Bosforo ir Rytų Sibiro jūrose ledyno pakraštys atsitraukė 300–500 km). Aukštosiose poliarinėse platumose vandenynai atiduoda daug šilumos atmosferai, taip vėsindami savo paviršių. Besikeičianti Bendroji atmosferos ir termohalinė cirkuliacija keičia ir Žemės regionų klimatą.

Pagal (IPCC – Intergovermental Panel on Climate Change) Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenis Prisitaikymo ir pažeidžiamumo analizės ataskaitoje bei Europos Bendrijų Komisijos Prisitaikymo prie klimatos kaitos Europoje Žaliojoje knygoje, šiuo metu tirpstantys ledynai aprūpina vandeniu daugiau kaip milijardą (daugiau kaip 1/6) Žemės gyventojų. Kai jie ištirps, žmonės atsidurs labai nepalankioje situacijoje ir greičiausiai migruos į kitus regionus, sukeldami vietinę arba netgi visuotinę suirutę ir nesaugumą. Iki 2020 metų vien tik Afrikoje 75–250 milijonų žmonių patirs vandens trūkumą. Šiuose dokumentuose perspėjama apie daugelį kitų grėsmių, kurių vargu ar pasiseks išvengti šiame XXI amžiuje.

Jau ir dabar egzogeniniai procesai, nors vykstantys ir toli nuo Lietuvos, jai kelia tokias problemas, kaip:

– poplūdžius, nuošliaužas, pakrančių ardymą. Griaunamos Kuršių Nerijos kopos, dėl to ši UNESCO saugoma teritorija gali virsti sala. Šiems padariniams likviduoti, taip pat keičiantis klimatui, pagausėjus miškų gaisrų, asfalto dangos perkaitimų-išsilydymų, geležinkelio bėgių išsikraipymų, pabėgių, sankasų paplovimų, audrų, sausrų, liūčių patiriama didžiulių nuostolių;

– daugėja sveikatos sutrikimų dėl karščio bangų. Iškyla daugelio namų renovacijos klausimas, reikia įrengti efektyvią oro kondicionavimo – vėdinimo sistemą, apsaugoti pastatus nuo užtvindymo;

– kinta ekosistemos: įsitvirtina agresyvių svetimžemių augalų rūšys, nusenka, žydi upės, žūva žuvys;

– plinta infekcinės bei erkių platinamos ligos ir kt..

Tai tik dalis problemų, kurias jau sukėlė vykstantys klimato pokyčiai, jų daugės. Pasauliniai klimato kaitos iššūkiai reikalauja plačiausio įmanomo visų šalių bendradarbiavimo ir jų dalyvavimo veiksminguose, ekonomiškuose ir tinkamuose tarptautiniuose veiksmuose atsižvelgiant į šalių bendrą, tačiau diferencijuotą atsakomybę ir atitinkamus pajėgumus. Veikti vien tik vietiniu ir regioniniu mastu per maža.

Su problemomis, kylančiomis poliarinėse srityse, susidoroti viena kuri tai šalis nepajėgi. Pavyzdžiui, arktinės tundros ir taigos amžino įšalo gruntas savyje sukaupęs laiko 1/3 pasaulio anglies atsargų, esančių dirvoje. Tirpstant poliariniams ledynams ir amžinojo įšalo sričiai, anglis ir metanas patenka į atmosferą, o tai jau susiję su šiltnamio dujų padidėjimu atmosferoje.Toliau seka Kioto protokolas, jo redakcija, ratifikavimo ir kiti klausimai. Šio protokolo ratifikavimas vienoms šalims naudingas, kitoms ne.

Šiuo metu panašiai, kaip praeito šimtmečio Tautų Sąjungoje pačiais aktualiausiais globaliais klausimais dažniausiai nepasiekiamas susitarimas. Paskutiniųjų šimtmečių pažanga įtvirtino idėją, kad visa, kas supa žmogų, gali būti panaudota jo gerovei. Gamta tapo ir geruoju, ir bloguoju ginklu žmogaus rankose.
Vertindami

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus nuopelnus aplinkosaugos srityje bei jo nuostatas, išsakytas :

– 59-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, 2004-09-22, kad „Naujojo tūkstantmečio grėsmės bei iššūkiai veikia mus visus, o susidoroti su jais galime tik bendromis pastangomis.Tarptautinė bendruomenė pažeidžiama dėl pavojų, kuriuos kelia aplinkos blogėjimas. Todėl mūsų bendros pastangos kovoti su šiomis ir kitomis grėsmėmis privalo būti pasaulinio lygio, nuoseklios, sistemingos ir tvirtos. Lietuva visapusiškai pritaria būtinybei reformuoti Jungtines Tautas, kad organizacija taptų veiksmingesnė. Puikiai žinome, kad Jungtinės Tautos buvo įkurtos dirbti mums, žmonijai. Tad priimkime šį iššūkį. Išpildykime pažadą, kad Jungtinės Tautos galės įgyvendinti žmonių, kuriems tarnauti ši organizacija įkurta, viltis ir troškimus“;

– Jungtinių Tautų Aukšto lygio susitikime dėl Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo 2005-09-16, kad „Nuo to laiko, kai buvo sukurta Jungtinių Tautų organizacija, Pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Turi keistis ir mūsų organizacija. Siekis įgyvendinti Jungtinių Tautų tikslą – būti tautų veiksmų derinimo centru siekiant bendrų tikslų. Privalome kurti XXI amžiaus Jungtines Tautas. Jei bus laikomasi įsikibus šios daugiašališkiausios organizacijos status quo, tai neapsaugos mūsų nuo vis grėsmingesnių aplinkos blogėjimo padarinių. Jungtinės Tautos – kaip unikalus bendrų daugiašalių veiksmų įrankis. Kaip mes visi vis labiau pastebime, glaudžiais ryšiais susietame XXI amžiaus pasaulyje, turime išsilaikyti kartu“;

– 61-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijoje 2006-09-22, kad „Dabar saugumas suprantamas platesne prasme nei anksčiau. Ne mažiau dėmesio turėtume skirti klimato pokyčiams. Reikėtų atminti ir tai, kad tuo metu, kai mes nesutariame čia, Niujorke, milijonai turi tik Jungtines Tautas, kurios galėtų juos apsaugoti. Raginu ir toliau spręsti gyvybiškai svarbius valdymo reformos bei mandatų perskirstymo klausimus, visų naudai stengtis gerinti Organizacijos veiksmingumą ir efektyvumą. Be to, raginame stiprinti ir tobulinti tarptautinį aplinkosaugos valdymą, įgyvendinti Pasaulio aukščiausio lygio susitikime priimtą susitarimą dėl bendros pareigos apsaugoti gyventojus skatinant pasiryžimą imtis veiksmų, kai jie būtini“.

Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos ambasadoriaus p. Daliaus Čekuolio veiklą diplomatinėje tarnyboje užsienyje bei šiuo metu pirmininkaujančiam pagrindiniam Jungtinių Tautų organui, koordinuojančiam ekonominę ir socialinę veiklą, skatinančiam tarptautinę kooperaciją ir šalių vystymąsi bei stiprinančiam ryšius tarp Jungtinių Tautų ir įvairių šalių pilietinės visuomenės ir į Pasaulinės meteorologijos organizacijos Generalinio sekretoriaus specialaus patarėjo Tarptautinių poliarinių metų 2007-2008 klausimais p. Eduardo Sarukhaniano didį ryžtą atskleisti poliarinių regionų įtakos mastus visai mūsų planetai, kreipiamės į Jus ir tikimės pažangos sprendžiant globalius su klimato kaita susijusius klausimus.